laupyti — laupýti vksm. Gamtõs apsaugõs reikalãvimai draũdžia laupýti áugančių mẽdžių žiẽvę … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
lupiti — lȕpiti (Ø, po čemu, po kome, što) svrš. <prez. īm, pril. pr. īvši, prid. rad. lȕpio, prid. trp. lȕpljen> DEFINICIJA v. lupati FRAZEOLOGIJA lupiti (udariti) glavom o zid, v. glava ETIMOLOGIJA prasl. *lupiti (rus. lupít , polj. łupić), lit.… … Hrvatski jezični portal
aplaupyti — tr. 1. Š, Slnt, Brs, Žl, Gg, Rdm, Ut, Ig aplupinėti, aplaužyti plutą, žievę: Kas čia ragaišį aplaũpė Lel. Ten pat galima matyti elnių apgraužtų ir aplaupytų eglaičių bei pušaičių sp. 2. prk. apdraskyti, aplupti: Antausius, apyausius aplaupyk,… … Dictionary of the Lithuanian Language
atlaupyti — tr. Š atlupinėti, atplėšinėti: Piemuo atlaũpė kampą duonos – kišeniun Ck. Žemės grumstelį atlaupo rš. | refl. tr.: Atsilaupydavo iš ten (iš mūro) plytas ir vežiodavosi namo Jž. laupyti; aplaupyti; atlaupyti; išlaupyti; nulaupyti; pasilaupyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
dantis — dantìs, iẽs sm. (4), sf. Tlž; R, čio sm. Š, dantỹs Š, OG224, Gs, dañtis Gs (2) 1. anat. kaulinis organas burnoje ar snukyje maistui kramtyti (Dens): Krėslinis, krūminis dantis B. Ištrupėjusi dantìs KI56. Iltinės dañtys K. Pjaujamosios,… … Dictionary of the Lithuanian Language
gnaibyti — gnaibyti, o, ė tr., gnaibyti, gnaĩbo, gnaĩbė K, Š; SD363, R 1. pirštų galais ar snapu (kalbant apie žąsis) spaudžiant skaudinti, žnaibyti: Žąsis ančiukus gnaibo Kp. Žąsinas Petrį pavertė, plakė su sparnais, o su snapu gnaibė jo burną M.Valanč.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlaupyti — tr. 1. Sr, Ktk išlupinėti, išlaužyti, iškneibti: Išlaupei duonos minklę, o plutas kas valgys? Varn. Neišlaupyk man tik akis Pkr. | refl.: Asla vietom jau išsilaũpė (išsilupinėjo, nebe lygi pasidarė) Grž. 2. išplėšti: Žąsį papjovęs, išlaũpė… … Dictionary of the Lithuanian Language
kalūpoti — kalūpoti, oja, ojo (sl.?) tr. laupyti: Kap prisėjo kumpis valgyt, tai aš jį kalūpojau kalūpojau, led tik suvalgiau Grv … Dictionary of the Lithuanian Language
laižykla — laižyklà sf. (2) DŽ vieta, kur dedamos mineralinės druskos gyvuliams laižyti: Kad gyvuliai normaliai galėtų augti ir turėti gerus ragus, yra ruošiamos druskos laižyklos rš. Miškuose, kur įrengtos druskos laižyklos, elniai visai nustoja laupyti… … Dictionary of the Lithuanian Language
laupelioti — laũpelioti, ioja, iojo tr. Prng po truputį laupyti … Dictionary of the Lithuanian Language